Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo informacija
„Sodra“ išplatino priminimą jog nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams pasikeitė privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, mokamų už 2010 m., mokėjimo tvarka.
Atkreipiame dėmesį, jog PSD įmokas į „Sodros“ teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas už 2010 m. moka:
· individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai (PSD įmokos kodas 322);
· asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai ir kiti asmenys, išskyrus verslo liudijimus įsigijusius asmenis; PSD įmokos kodas 313);
· ūkininkai ir jų partneriai bei asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų (PSD įmokos kodas 314).
Informaciją apie „Sodros“ teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas galima rasti internete adresu:
http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/imoku_mokejimas/surenkamosios_saskaitos
Mažiau reikalavimų išduodant verslo liudijimus
Finansų ministerija siūlo atsisakyti perteklinių dokumentų pateikimo reikalavimų, kurie taikomi gyventojams išduodant verslo liudijimus, ir tokiu būdu supaprastinti verslo liudijimų išdavimo tvarką. Taip bus patogiau gyventojams – sumažės laiko sąnaudos, bus mažiau papildomų išlaidų.
Peržiūrėjus verslo liudijimų išdavimo taisykles, siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti santuoką ar giminystę patvirtinančius dokumentus tuo atveju, kai gyventojo prašymu į verslo liudijimą įrašomi kiti asmenys (sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis ar globėjas).
Be to, siūloma panaikinti reikalavimą turėti notariškai patvirtintą santuokos liudijimo nuorašą tuo atveju, kai sutuoktiniai, įsigiję atskirus verslo liudijimus, toje pačioje prekyvietėje prekiauja prekėmis, kurių įsigijimo dokumentai išrašyti vieno iš jų vardu.
Kilus įtarimams, kad gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas, dalyvaujantis asmuo nėra šio gyventojo šeimos narys arba kad prekeivis nėra prekių įsigijimo dokumentuose nurodyto asmens sutuoktinis, šie duomenys būtų tikrinami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, o ne reikalaujama, kad gyventojai pateiktų dokumentus.
Planuojami Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai
Finansų ministerija primena, kad investuojančios į eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir (ar) esminį technologinį atsinaujinimą ir mokslinius tyrimus, įmonės jau dabar turi galimybių gana ženkliai (iki 50 procentų) sumažinti savo mokėtiną pelno mokestį. Tačiau šiomis išimtimis menkiau gali pasinaudoti smulkesnės įmonės, todėl siekiant supaprastinti joms taikomą apmokestinimo tvarką ir papildomai jas paskatinti dirbti pelningai, Finansų ministerijos prarengtas projektas bus papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad nuo 2010 metų mikroįmonėms pelno mokesčio tarifas bus sumažintas iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo). Tai galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juoba, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą.
Kitais pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įgyvendinamos įvairios Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programoje numatytos verslo sąlygas palengvinančios nuostatos: numatomas mokestinių nuostolių perkėlimo įmonių grupės viduje galimybė, praplečiamas iš įmonių pajamų atskaitomų išlaidų, patirtų darbuotojų naudai, sąrašas bei keičiama „tarp įmoninių“ (vienos įmonės kitai mokamų) dividendų apmokestinimo tvarka.
Siūloma, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Jei teikiant naudą įmonės darbuotojams ar jų šeimų nariams neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos su tam tikrais apribojimais taip pat galėtų būti atskaitomos iš pajamų. Taip būtų sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją ir išvengiama apmokestinimo ir įmonės, ir darbuotojo lygmenyje.
Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, įmonės mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti motininei įmonei), kuri perimtais mokestiniais nuostoliais galėtų susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Priėmus siūlomas pataisas įmonių apmokestinimo rezultatas nepriklausys nuo pasirinktos struktūros (motininė ir dukterinės įmonės ar įmonė su filialais), o tai leis lanksčiau rinktis struktūras pagal įmonių verslo poreikius, o ne dėl mokestinių priežasčių.
Atsižvelgiant į paskutinę ETT jurisprudenciją, siūloma nustatyti, kad visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė(pagal kurią dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) būtų neapmokestinami juos mokant tarp įmonių. Akcininkų – fizinių asmenų gaunamų dividendų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkos keisti nesiūloma (toliau būtų taikomas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas), o skirstant tokiems akcininkams galutiniam vartojimui „lengvatinį pelną“ (pelną, kuris įmonės lygmenyje nebuvo apmokestintas pelno mokesčiu dėl įvairių išimčių) įmonė turėtų „grąžinti“ suteiktą lengvatą.
Siūlomi pakeitimai yra sudarys sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, o taip pat turės teigiamos įtakos formuojant Lietuvos, kaip patrauklios užsienio investicijoms šalies, įvaizdį.
Bus supaprastinta apmokestinimo PVM tvarka
Šiuo metu taikoma tokia pagrindinė paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklė – paslaugos laikomos suteiktomis ir apmokestinamomis PVM toje valstybėje, kurioje įsikūręs paslaugos teikėjas. Tai taikoma tiek teikiant paslaugas apmokestinamiesiems asmenims, tiek teikiant paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims. Parengtuose pakeitimuose siūloma apmokestinamiesiems asmenims nustatyti naują pagrindinę taisyklę – teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis ir apmokestinamomis PVM valstybėje, kurioje įsikūręs pirkėjas.
Tuo atveju, kai paslaugas įsigyja neapmokestinamasis asmuo, nesantis PVM mokėtoju, paslaugos kaip iki šiol būtų laikomos suteiktomis toje valstybėje, kurioje įsikūręs paslaugų teikėjas. Atsižvelgiant į kai kurių paslaugų pobūdį, atskirais atvejais ir toliau būtų taikomos kitokios specifinės taisyklės.
Taikant minėtą naująją taisyklę, PVM už užsienio apmokestinamųjų asmenų Lietuvoje suteiktas paslaugas turėtų apskaičiuoti šias paslaugas įsigijęs Lietuvos pirkėjas. Kartu numatoma, kad ataskaitose apie sandorius, reikės teikti ir duomenis apie kitų ES valstybių PVM mokėtojams suteiktas paslaugas.
Be to, šiais pakeitimais ES mastu įgyvendinamas vieno langelio principas ir visų ES valstybių apmokestinamiesiems asmenims sudaroma galimybė prašymus skirtingoms valstybėms dėl pirkimo (importo) PVM grąžinimo teikti elektroninėje sistemoje per savo valstybės mokesčių administratorių. Pavyzdžiui, numatoma, kad Lietuvos ūkio subjektai, siekdami susigrąžinti pirkimo PVM, kurį sumokėjo įsigydami prekes ar paslaugas kitose ES valstybėse, galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Šiuo metu norint susigrąžinti PVM reikia teikti rašytinius prašymus skirtingų ES valstybių mokesčių administratoriams pagal jų nustatytas procedūras.
Pagal šiuo metu galiojančias PVM įstatymo nuostatas tuo atveju, kai prekėms įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, jos Lietuvos muitinės sandėlyje parduodamos kitai įmonei jas importuojant, tokios prekės apmokestinamos taikant šioms prekėms nustatytą PVM tarifą ir kartu įmonė, įsigijusi tokias prekes, privalo mokėti dar ir importo PVM kaip šių prekių importuotoja. Tokiu būdu tos pačios prekės PVM apmokestinamos du kartus. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo PVM, dabar siūloma nustatyti, kad prekėms, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra ir kurios, jas pardavus, yra importuojamos, būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas.
Taip pat siūloma supaprastinti ir kitus apmokestinimo PVM aspektus bei atsisakyti kai kurių perteklinio reglamentavimo nuostatų.
Pagrindiniai PVM įstatymo pasikeitimai turėtų įsigalioti nuo 2010 m. sausio 1d.
Siūloma įtvirtinti vienkartinį turto deklaravimą sulaukus pilnametystės
Siūloma įstatymo nuostata, kad vieną kartą būtų privaloma deklaruoti bet kokį nekilnojamą turtą (jei jis nėra registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre) ir pinigines lėšas, kurios sudaro ne mažiau kaip 10 tūkst. litų grynaisiais arba užsienio bankų sąskaitose. Duomenų apie turtą, kurie kontrolės institucijoms pagal galiojančius teisės aktus teikiami arba prieinami iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro, kitų registrų ar duomenų bazių, nereikės deklaruoti.
Visi Lietuvos gyventojai 2003 metais turėtą atitinkamą turtą jau privalėjo deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, todėl didžiajai daugumai piliečių siūlomos pataisos nebus taikomos. Įstatymo pakeitimai įtvirtina prievolę gyventojams vieną kartą deklaruoti turtą sulaukus pilnametystės arba atvykus nuolat gyventi į Lietuvą. Pereinamuoju laikotarpiu įpareigojami turtą deklaruoti ir tie, kurie pilnametystės sulaukė arba įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje 2004 ir vėlesniais metais ir todėl nedeklaravo savo turimo turto pagal anksčiau galiojusį Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą.
Be to, nustatoma, kad tuo atveju, jeigu gyventojas turto nedeklaravo, šiuo turtu ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taip pat siūloma apriboti galimybę tikslinti turto deklaraciją tuo atveju, jeigu dėl gyventojo pradėtas mokestinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.
Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo tik politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai ir pan., taip pat jų šeimos nariai.